KONTAKTAI
Alytaus turizmo
informacijos centras, VšĮ

S. Dariaus ir S. Girėno g. 1,
LT-62137, ALYTUS
Tel.: +370 315 52010,
Faksas +370 315 51982
info@alytus-tourism.lt
Įmonės kodas 149994436

Darbo laikas:
Sezono metu VI - VIII mėn.
I - V 9.00 - 18.00
VI 9.00 - 15.00
VII 10.00 - 15.00
Ne sezono metu IX - V mėn.
I-IV 8.00 - 17.00
V 8.00 - 16.00
Bendraukime:

My status

facebok

Rodyti objektus esančius: Alytaus mieste Alytaus rajone Visus

Skulptūros ir paminklai



6..JPG
 
Paminklas sumanytas pastatyti 1929 m., minint pirmąjį Lietuvos nepriklausomybės dešimtmetį. Įspūdingos 13 metrų aukščio (9 metrų postamentas ir 4 metrų trimituojantis angelas) skulptūros autorius – žymus skulptorius dzūkas Antanas Aleksandravičius.
Plačiau
Jaunystė.jpg
 
Autorius Šarūnas Šimulynas. Važiuojant Kauno gatve link A.Jonyno gatvės, dešinėje, ant kalvelės, į miestą išdidžiai žvelgia 1992 metais pastatyta „Jaunystės“ skulptūra.
Plačiau
Žiedas.jpg
 
Autorius Teodoras Kazimieras Valaitis. Tai „grojanti“ skulptūra: skulptorius panaudojo kinetinius elementus – kabančias plokštumas, pučiant stipriam vėjui jų skleidžiamas ūkimas panašus į varpo gaudesį.
Plačiau
2.  Baltos rozes tiltas.jpg
 
Pirmoji skulptūra pastatyta 1981 m., minint Alytaus miesto 400 metų Magdeburgo teisių jubiliejų. Pastačius tiltą per Nemuną, senosios vietoje 2015 m. atstatyta nauja V. Kančiausko skulptūra „Obels žiedas“.
Plačiau
DSC_0034.JPG
 
Autorius dailininkas Redas Diržys. 1995 metų lapkričio 25 dieną Šventų Angelų Sargų bažnyčios šventoriuje buvo pastatytas paminklas negimusiems kūdikiams - kryžius „Negimusiems“.
Plačiau
DSC_0031.JPG
 
Paminklas „Motinai“ Šv. Angelų Sargų bažnyčios šventoriaus kapinaitėse, kunigo Butkaus iniciatyva, pastatytas 1939 metais.
Plačiau
Patrimpas M.jpg
 
Autoriai: skulptorius Jonas Meškelevičius ir architektas Algirdas Mainelis. Skulptūra, vaizduojanti senovės baltų dievą Patrimpą, pastatyta 1994 - ųjų vasarą pačiame Alytaus centre
Plačiau
Varpas Z.JPG
 
Alytaus Kurorto parko skverelyje stovi tautos kančių įamžinimo memorialas „Nurimęs varpas“. Jis tarsi sutelkė į vieną vietą mieste išsklaidytus tautos rezistencinių kovų atminimo simbolius.
Plačiau
Alytaus piliakalnio protėviai.jpg
 
2002 m. liepos mėnesį Alytuje vyko respublikinis medžio drožėjų ir kalvių simpoziumas „Alytaus piliakalnio protėviai“, jame dalyvavo 15 medžio drožėjų ir 5 kalviai. Pasibaigus simpoziumui piliakalnio papėdėje buvo pastatyta puiki medžio skulptūrų ekspozicija, per Alytupio upelį jau galima buvo vaikštinėti kalvių darbo tilteliais.
Plačiau
Kaziui Klimavičiui.jpg
 
Autoriai: skulptorius L. Pivoriūnas, architektas R. Buivydas. 1919 m. rugpjūčio 30 d. pradėjo darbą Alytaus keturklasė vidurinė mokykla, vėliau tapusi gimnazija. Steigėjas ir pirmasis direktorius buvo mokytojas Kazys Klimavičius
Plačiau
Normandija - Nemunas.jpg
 
Paminklinis akmuo skirtas legendinės prancūzų eskadrilės „Normandija-Nemunas“ atminimui. Akmenyje lietuvių ir prancūzų kalbomis iškaltas užrašas: 1944 metų vasarą prancūzų pulkas bazavosi Alytaus aerodrome, iš kurio Prancūzijos lakūnai rusų naikintuvais oro mūšiuose kovėsi su vokiečių bombonešiais ir persekiojo besitraukiančią kariuomenę.
Plačiau
Paminklas Vytautui.jpg
 
Siekiant įamžinti bendrą lietuvių ir totorių istoriją, 2010 m. birželio 26 d. vienoje seniausių Lietuvos totorių gyvenviečių Raižiuose (Alytaus r.) iškilmingai atidengtas paminklas kunigaikščiui Vytautui Didžiajam.
Plačiau
5V.jpg
 
Greta vaikų poeto Anzelmo Matučio memorialinio muziejaus (Anzelmo Matučio g. 8, Alytus) esantį pušyną pasipuošia poeto eilėraščių personažų medinės skulptūros.
Plačiau
Jaunimo parkas Z.Bulgakovas.jpg
 
1984 metais skulptorių grupė, vadovaujama Naglio Nasvyčio ir Alytaus vyriausiojo dailininko Alberto Stankevičiaus, sukūrė pirmąją Lietuvoje metalo plastikos skulptūrų kompoziciją, savo ryškiomis spalvomis suteikiančią savitą veidą Jaunimo parkui, turinčią tiek dekoratyvinę, tiek funkcionalią paskirtis. Skulptūros kviečia jomis gėrėtis, lavinti estetinį skonį, ugdyti fantaziją, o vaikus - dar ir žaisti.
Plačiau
Karys1.jpg
 
1939 m. mokytojo Antano Saulevičiaus iniciatyva į Nemunaitį buvo pakviestas žymus to meto skulptorius Vincas Grybas. Jau po metų miestelį turėjo papuošti Nepriklausomybės kario paminklas.
Plačiau
Paminklas Korevaitei M.Sematulskis.jpg
 
Greta Rumbonių bažnyčios esančiose kapinėse, kurios įkurtos ir pašventintos 1799 m., yra vienas išskirtinis paminklas – grafaitės Jadvygos Korevaitės kapo balto marmuro paminklas, paskelbtas respublikiniu dailės paminklu ir įtrauktas Nekilnojamų kultūros vertybių registrą.
Plačiau
DSC_0295.JPG
 
Paminklas, skirtas po pasaulį išblaškytiems Simno krašto vaikams, partizanams, žuvusiems, nukankintiems, sušaudytiems, ištremtiems, atidengtas 2010 m. gruodžio 12 d. Paminklas 3,80 m aukščio, iškaltas iš geriausio švediško granito.
Plačiau
20150709_142903.jpg
 
Miroslave, A. Žmuidzinavičiaus g. tarp 4 ir 6 namų, yra paminklas Dainavos apygardos partizanams pagerbti.
Plačiau
20150709_142905.jpg
 
Miroslave, A. Žmuidzinavičiaus g. tarp 4 ir 6 namų, yra paminklas, įamžinantis žuvusių partizanų atminimą.
Plačiau
Stalinizmo aukoms.JPG
 
Paminklas stalinizmo represijų aukoms atminti Peršėkininkuose (aut. Vl. Krušna).
Plačiau
Stasiukyno koplytstulpis.JPG
 
Paminklas (stogastulpis) knygnešiui Kazimierui Stasiukynui.
Plačiau
13a. Rauda. B. Malaškevičiūtės nuotr..JPG
 
Paminklas „Rauda“ pastatytas 1981 m. Antrojo pasaulinio karo karių kapinėse Alytuje.
Plačiau
DSC_0918.JPG
 
Paminklo žuvusiems už Lietuvos laisvę Ryliškiuose pastatytas 1930 m.
Plačiau
Paminklas Vasario 16–osios Nepriklausomybės Akto signatarui kunigui A. Petruliui. A.Purvinytės nuotr..jpg
 
Miestelį puošia paminklas, skirtas Lietuvos tarybos nariui, Vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto signatarui kunigui Alfonsui Petruliui, kuris Pivašiūnų bažnyčioje klebonavo nuo 1911 iki 1927 metų.
Plačiau
Viso ekrano užfiksavimas 12.03.2016 11941.jpg
 
2005 m. balandžio 23 d. Alytuje, prie Švč. Mergelės Marijos Krikščionių Pagalbos bažnyčios, Likiškių parko teritorijoje, Alytaus Afganistano karo veteranų klubo nariai pasodino ąžuoliukų giraitę „Kabulo ašara“, skirtą Afganistano kare žuvusiems lietuviams. Jame žaliuoja 98 medeliai, po vieną ąžuoliuką kiekvienam iš kovos namo negrįžusiam draugui. Greta parko yra paminklas „96 lietuviams, žuvusiems Afganistane, atminti“.
Plačiau
Viso ekrano užfiksavimas 12.03.2016 02509.bmp.jpg
 
Žydai Simne apsigyveno XVII a. pr. Jiems čia buvo sudarytos sąlygos įsikurti ir plėstis tam, kad aktyviau vyktų prekyba ir vystytųsi verslas. Su vietiniais sugyveno gražiai. Antrojo pasaulinio karo metu, 1941 m. rugsėjo 12 d., Pošnelės miške vokiečiai sušaudė 414 žydų tautybės moterų, vyrų, senelių ir vaikų. 1965 m. pagerbiant šių žmonių atminimą buvo pastatytas paminklas.
Plačiau
Viso ekrano užfiksavimas 12.03.2016 15124.jpg
 
Simno kapinėse stovi du paminklai įamžinantys Lietuvos partizanų atminimą.
Plačiau
Viso ekrano užfiksavimas 26.04.2016 111656.jpg
 
Paminklas sumanytas pastatyti 1928 m. vasario 16 d., minint Lietuvos nepriklausomybės 10-metį. Iniciatoriai buvo Meškučių šaulių būrys, kuriam tuo metu vadovavo Alfonsas Remeika. Paminklas iškilmingai atidengtas ir pašventintas 1928 m. gegužės 18 d.
Plačiau
Viso ekrano užfiksavimas 26.04.2016 113537.jpg
 
Paminklas pastatytas 1939 m. Doškonių k. gyventojų A. Rūkštelio ir P. Sabaičio iniciatyva Lietuvos nepriklausomybės dvidešimtmečiui paminėti.
Plačiau