KONTAKTAI
Alytaus turizmo
informacijos centras, VšĮ

S. Dariaus ir S. Girėno g. 1,
LT-62137, ALYTUS
Tel.: +370 315 52010,
+370 687 07 703
Faksas +370 315 51982
info@alytus-tourism.lt
Įmonės kodas 149994436

Darbo laikas:
Sezono metu VI - VIII mėn.
I - V 9.00 - 18.00
VI 9.00 - 15.00
Ne sezono metu IX - V mėn.
I-IV 8.00 - 17.00
V 8.00 - 16.00
Bendraukime:

My status

facebok

Rodyti objektus esančius: Alytaus mieste Alytaus rajone Visus

Alytaus rajono miesteliai



Aloves herbas.jpg
 
Alovė įsikūrusi apie 9 km į pietryčius nuo Alytaus, šalia Alovės ežero, iš kurio išteka dešinysis Nemuno intakas-Alovės upelis. Miestelio vardas amžių bėgyje daug kartų keitėsi: 1692 m. jis buvo vadinama Holawa, 19 a. pr. Olawa, 1694-1914 m. Aleksandrava, 1911-1917 m. Alavė, nuo 1920 m. iki šiol Alovė.
Plačiau
Butrimoniu herbas.jpg
 
Pirmą kartą Butrimonys rašytiniuose šaltiniuose paminėti gan vėlai - 1699 metais, tačiau jau 1720 metais jie vadinami miesteliu, įsikūrusiu svarbių kelių iš Vilniaus į Alytų ir Punią sankryžoje. Kelių sankirtoje susiformavusi aikštė tapo ir turgaus vieta, apie kurią prekybininkams ir amatininkams buvo išdalinti sklypai. Trikampė aikštė sąlygojo ir radialinį miestelio užstatymą.
Plačiau
daugai 2.jpg
 
Daugų miestas įsikūręs viename iš gražių Dzūkijos kampelių, Alytaus rajone, 22 km į rytus nuo Alytaus, prie Vilniaus – Alytaus magistralinio kelio. Miesto simbolis – legendomis apipinta kunigaikščio Daugio medinė skulptūra, sauganti Daugų miestą ir apylinkes. Apsuptas vaizdingų ežerų, dvelkiantis ramybe, miestas palieka neišdildomą įspūdį bei norą sugrįžti dar ir dar. Daugai yra viena seniausių vietovių Lietuvoje. Pirmą kartą paminėta kryžiuočių kronikų aprašymuose 1384 metais.
Plačiau
Miroslavo herbas.jpg
 
Miroslavo apylinkės Alytaus krašte žymios didinga jotvingiška praeitimi. Gilioje senovėje šiose vietose gyveno bebaimės, karingos jotvingių gentys. Jų buvimą liudija iki mūsų dienų išlikę vietovardžiai, piliakalniai ir pilkapynai. Tai patvirtina ir archeologiniai tyrinėjimai. Miroslavas rašytiniuose šaltiniuose aktyviau minėti pradedamas XVII a. 1744-aisiais įkuriama Miroslavo parapija, šie metai ir laikomi miestelio įkūrimo data.
Plačiau
Nemunaičio herbas2.jpg
 
Nemunaitis prieš daugelį amžių įsikūrė ant pušynuose skendinčio Nemuno kranto. Tai, kad miestelis yra neatsiejamas nuo Nemuno, liudija ir jo pavadinimas: Nemunaitis – dzūkiškas malonybinis Nemuno vardas. Pasakojama legenda, kad prieš daug šimtmečių čia sustojo iš užjūrių atplaukęs vikingų vadas Nemonas.
Plačiau
Pivasiunu herbas.jpg
 
Rašytiniuose šaltiniuose Pivašiūnai minimi nuo XVII a., tačiau įvairūs ženklai (pvz., netoli Pivašiūnų esantys pilkapiai, piliakalnis) rodo, kad čia gyventa gerokai anksčiau. 1630 metais greta gyvenvietės iškilo medinė bažnyčia, kurios fundatorius Jonas Klockis prieš mirtį aplinkines žemes ir bažnyčią testamentu paliko Trakų benediktinų vienuolynui. Vienuoliai čia tvarkėsi beveik du amžius. Įdomiausias ir niekaip nepaaiškinamas šio krašto įvykis yra iš užsienio parvežtas Švč. Mergelės Marijos paveikslas. Per karus ir gaisrus nenukentėjęs, jis ėmė garsėti kaip stebuklingas ir XVII a. bažnytinės vyresnybės tokiu pripažintas.
Plačiau
Punios herbas.jpg
 
Punia, pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėta 1382 m., tačiau manoma, kad 1336 m. būtent ant Punios piliakalnio vyko žymusis Pilėnų mūšis, kurio metu pilies gynėjai ir gyventojai nutarė žūti liepsnose, bet nepasiduoti priešams.
Plačiau
simnas 2.gif
 
Simnas - bene seniausias miestas Alytaus rajone, minimas nuo 1382 m. Pirmieji gyventojai apsigyveno XV a. pradžioje. Čia įsikūrė Lietuvos didžiojo kunigaikščio medžioklės dvaras. Miesto pavadinimo istorija mena dar senesnius laikus.
Plačiau